Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemų ir procedūrų, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius, įgyvendinimas. 

Įstatymas taip pat apibrėžia pagrindines sąlygas siekiantiems gauti licenciją vykdyti formaliojo profesinio mokymo programą ir tapti profesinio mokymo tiekėju (14 straipsnis, 3 sk.). 

Norintieji gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą turi atitikti šias sąlygas: 

• Turėti kvalifikuotus, formaliojo mokymo programose nustatytus reikalavimus atitinkančius žmogiškuosius išteklius (profesijos mokytojus arba kandidatus į profesijos mokytojus); 
• Turėti kokybiškam mokymui reikalingas teorinio ir praktinio mokymo vietas, mokymui skirtus materialiuosius ir metodinius išteklius, kurie turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir kitus profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus; 
• Turėti mokymo patalpas, aprūpintas materialiaisiais ištekliais, būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti. Asmenims su negalia arba asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių patalpos, kuriose vykdomas profesinis mokymas, turi būti pritaikytos pagal jų negalios pobūdį. 

Profesinio mokymo įstatyme taip pat įtvirtintos šios nuostatos:  

• Už profesinio mokymo ir kitos vykdomos veiklos kokybę atsako profesinio mokymo teikėjai.  
• Profesinio mokymo tiekėjai privalo turėti veikiančias vidines kokybės užtikrinimo sistemas, kurių nuostatomis vadovautųsi vykdydami savo veiklą. Profesinio mokymo įstaigų veikla turi būti nuolat tobulinama, atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į išorinio vertinimo rezultatus. 
• Profesinio mokymo kokybė užtikrinama derinant  profesinio mokymo tiekėjų vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas ir išorinį įvertinimą, grindžiamus Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos nuostatomis. 
• Profesinio mokymo kokybei užtikrinti ir gerinti vykdoma profesinio mokymo stebėsena vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais. 

Profesinio mokymo kokybės stebėsena 

Profesinio mokymo tiekėjų veiklos kokybės vertinimui yra svarbi nuolatinė profesinio mokymo kokybės stebėsena.  Profesinio mokymo tiekėjų veiklos rezultatai yra  nuolat stebimi, analizuojami ir vertinami Švietimo valdymo informacinėje sistemoje. Pagal nustatytus ir patvirtintus profesinio mokymo teikėjų lygmens veiklos išorinio vertinimo rodiklius (kurie atspindi pagrindinius veiklos rezultatus) sprendžiama apie profesinio mokymo tiekėjų veiklos efektyvumą.  

Šiuo metu galioja 5 profesinio mokymo teikėjų lygmens veiklos išorinio vertinimo rodikliai: 

1. užpildytų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų dalis (taikomas tik profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas);  
2. pameistrystės forma besimokančių mokinių dalis;  
3. nebaigusių formaliojo profesinio mokymo programos asmenų dalis;  
4. įvertintų mokinių dalis, kurių asmens įgytų kompetencijų įvertinimas yra „gerai“ (8 balai) arba „labai gerai“ (9 balai), arba „puikiai“ (10 balų); 
5. absolventų, dirbusių šeštą mėnesį po formaliojo profesinio mokymo programos baigimo, dalis. 

Išorinio vertinimo rodiklių stebėsena leidžia analizuoti ir vertinti kaip profesinio mokymo tiekėjams sekasi pasiekti užsibrėžtus tikslus ir matyti kurie veiklos  rezultatai lieka nepasiekti ir kokia apimtimi. Ši analizė leidžia įvertinti kuriems profesinio mokymo tiekėjams reikalinga skubesnė pagalba užtikrinant vykdomos veiklos kokybę.  

Taigi, kokybės užtikrinimas – tai nuolatinis procesas, kurio metu profesinio mokymo teikėjas planuoja, įgyvendina, stebi ir tobulina savo vykdomą profesinio mokymo veiklą, kad būtų užtikrintas programų aktualumas, atitikimas mokinių, visuomenės lūkesčiams ir darbo rinkos poreikiams bei nuolat gerinami rezultatai. 

Profesinio mokymo tiekėjų veiklos kokybės užtikrinimo ciklas apima: 

• Aiškių kokybės tikslų nustatymą jų įgyvendinimo planavimą; 
• Kokybės tikslų įgyvendinimą;  
• Vertinimą ir įsivertinimą (nuolatinį duomenų, grįžtamojo ryšio iš besimokančiųjų ir kitų suinteresuotų pusių rinkimą ir analizę bei savianalizę); 
• Peržiūrą ir veiklos tobulinimo planavimą, įsivertinant ką pavyko pasiekti ir ką dar reikėtų tobulinti.